Glaudžiamasis lęšis yra optinis komponentas, gebantis lygiagrečius šviesos spindulius sutelkti viename taške, vadinamame židiniu (F). Svarbiausi lęšio parametrai yra jo židinio nuotolis (f) – atstumas nuo optinio centro iki židinio – ir laužiamoji geba (D), kuri parodo, kaip stipriai lęšis keičia šviesos kryptį ir yra atvirkščiai proporcinga židinio nuotoliui.

• Vaizdo susidarymo vietą galima nustatyti naudojant lęšio lygtį: \(1/f = 1/d_o + 1/d_i\), kur \(f\) – židinio nuotolis, \(d_o\) – atstumas nuo daikto iki lęšio, \(d_i\) – atstumas nuo lęšio iki vaizdo.
• Lęšio gebėjimą laužti šviesą apibūdina laužiamoji geba (\(D\)), matuojama dioptrijomis (\(\text{m}^{-1}\)): \(D = 1/f\).
• Trumpesnis židinio nuotolis reiškia didesnę laužiamąją gebą – lęšis stipriau keičia šviesos kryptį.
• Priklausomai nuo daikto atstumo iki lęšio, glaudžiamasis lęšis gali suformuoti tikrąjį arba menamąjį atvaizdą.

Glaudžiamųjų lęšių veikimo principų išmanymas yra optikos pagrindas, nes šie elementai yra būtini kuriant vaizdus įvairiuose prietaisuose, pavyzdžiui, fotoaparatuose, mikroskopuose ar akiniuose.