Šviesą išskaidžius specialiu prietaisu, pavyzdžiui, prizme, gaunamas vaizdas vadinamas spektru. Priklausomai nuo šviesos šaltinio prigimties ir būsenos, stebimi skirtingi spektrų tipai. Karšti kietieji kūnai, skysčiai ar labai tankios dujos spinduliuoja ištisinį spektrą – vientisą vaivorykštės juostą. Įkaitintos retos dujos, sudarytos iš atomų, skleidžia linijinį spektrą, kurį sudaro atskiros spalvotos linijos. Kiekvienam cheminiam elementui būdingas savitas linijų rinkinys. Jei dujos sudarytos iš molekulių, jos spinduliuoja juostinį spektrą – spalvotas juostas, kurios iš tiesų yra tankiai susiglaudusios linijos.

• Ištisinis spektras: Nepertraukiama spalvų juosta, būdinga karštiems tankiems objektams (kietiems kūnams, skysčiams, slėgtoms dujoms).
• Linijinis spektras: Atskiros ryškios spalvotos linijos tamsiame fone, skleidžiamos įkaitintų retų atominių dujų; kiekvienas elementas turi savitą, unikalų linijinį spektrą.
• Juostinis spektras: Sudėtingesni spalvoti ruožai, sudaryti iš daugybės tankiai išsidėsčiusių linijų; būdingas įkaitintoms molekulinėms dujoms.

Skirtingų spektrų analizė leidžia nustatyti ne tik medžiagos cheminę sudėtį, bet ir jos fizikinę būseną (temperatūrą, tankį), todėl spektrai yra universalus įrankis medžiagų pažinimui.