Deformacija yra reiškinys, kai dėl išorinių jėgų poveikio pasikeičia kūno forma arba jo tūris. Kai jėga veikia kūną, jo vidinės dalelės – atomai ar molekulės – pajuda viena kitos atžvilgiu. Dėl šio vidinio poslinkio keičiasi makroskopinė kūno forma ar dydis. Dažniausi deformacijos būdai yra tempimas, gniuždymas, lenkimas ar sukimas. Svarbu suvokti, kad deformuotas kūnas pats pradeda veikti jėga (tamprumo jėga), kuri priešinasi deformacijai.

• Deformacija: Tai kūno formos ar matmenų pasikeitimas dėl išorinių jėgų poveikio.
• Priežastis ir pasekmė: Išorinė jėga sukelia deformaciją, o deformuotas kūnas generuoja vidinę (tamprumo) jėgą.
• Mikro lygmuo: Deformacijos metu keičiasi tarpusavio padėtis tarp kūną sudarančių dalelių (atomų, molekulių).
• Pagrindiniai tipai: Tempimas, gniuždymas, lenkimas, kirpimas ir sukimas yra dažniausiai pasitaikantys deformacijų būdai.
• Grįžtamumas: Deformacija gali būti tampri (kūnas grįžta į pradinę formą pašalinus jėgą) arba plastinė (lieka nuolatinė deformacija).

Supratimas apie deformaciją yra esminis, nes šis procesas paaiškina, kaip kietuosiuose kūnuose atsiranda vidinės, į išorinį poveikį reaguojančios tamprumo jėgos.