Faziniai virsmai
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Faziniai virsmai
Medžiagos būsenos (kietos, skystos, dujinės) pasikeitimas vadinamas faziniu virsmu.
- Medžiagos perėjimas iš vienos agregatinės būsenos į kitą.
- Pagrindiniai virsmai: garavimas, kondensacija, lydymasis, kietėjimas.
Fazinių virsmų supratimas padeda paaiškinti gamtos reiškinius ir technologijas.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Agregatinė būsena
Medžiagos būsena, apibūdinanti, ar medžiaga yra kieta, skysta ar dujinė. Agregatinė būsena priklauso nuo temperatūros ir slėgio.
Fazinis virsmas
Medžiagos būsenos pasikeitimas iš vienos į kitą, veikiant išorinėms sąlygoms, pavyzdžiui, temperatūrai ar slėgiui.
Garavimas
Garavimas yra procesas, kurio metu skystis virsta dujomis. Tai vyksta, kai skysčio molekulės įgyja pakankamai energijos, kad įveiktų tarpmolekulines jėgas ir pereitų į dujinę fazę.
Kietėjimas
Kietėjimas - tai skysčio virtimas kieta medžiaga, kai skystis atiduoda šilumą.
Kondensacija
Kondensacija yra procesas, kurio metu dujinės būsenos medžiaga (pvz., vandens garai) pereina į skystą būseną. Tai atsitinka, kai dujos atvėsta iki tam tikros temperatūros, vadinamos rasos tašku.
Lydymasis
Lydymasis - tai kietosios medžiagos virtimas skysčiu, kai medžiaga gauna šilumos.