Garso parametrai

Garso greitis skirtingose terpėse

Garso bangos keliauja skirtingu greičiu, priklausomai nuo medžiagos būsenos. Greičiausiai jos sklinda kietuose kūnuose, lėčiau skysčiuose, o lėčiausiai – dujose. Tai lemia medžiagos dalelių tankis ir ryšiai.

Greitis priklauso nuo medžiagos, kuria sklinda garsas.
Kieti kūnai: didžiausias greitis (pvz., pliene \(\approx 5000 \,\text{m/s}\)).
Skysčiai: vidutinis greitis (pvz., vandenyje \(\approx 1500 \,\text{m/s}\)).
Dujos: mažiausias greitis (pvz., ore \(\approx 330 \,\text{m/s}\) esant \(0^\circ\text{C}\)).

Žinant šį principą, lengviau suprasti, kodėl garsas sklinda nevienodai skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, kodėl traukinio bėgiais garsas atsklinda greičiau nei oru.

Susiję šaltiniai

Dujos

https://lt.wikipedia.org/?curid=16613

Medžiaga, kuri neturi nei pastovios formos, nei tūrio ir pasklinda ore, pavyzdžiui, oras arba deguonis.

Garso banga

https://lt.wikipedia.org/?curid=129082

Išilginės bangos, kurios sklinda terpe ir sukelia girdėjimo pojūtį. Garso bangos negali sklisti per vakuumą.

Garso greitis

https://lt.wikipedia.org/?curid=35028

Garso bangų sklidimo greitis. Jis priklauso nuo terpės, kurioje sklinda garsas. Paprastai garso greitis yra daug mažesnis už šviesos greitį.

Kietasis kūnas

https://lt.wikipedia.org/?curid=383184

Medžiagos agregatinė būsena, pasižyminti pastovia forma ir tūriu, kurios dalelės (atomai, molekulės ar jonai) yra išsidėstę arti viena kitos ir tvirtai susijungusios.

Medžiagos būsena

https://lt.wikipedia.org/?curid=2432

Medžiagos būsena apibūdina skirtingas formas, kuriose medžiaga gali egzistuoti (kieta, skysta, dujinė, plazminė), priklausomai nuo dalelių išsidėstymo ir judėjimo.