Pelkės
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Dirbtinių tvenkinių žala
Žmogaus sukurti tvenkiniai daro neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.
- Užtvindomos teritorijos (miškai, žemės).
- Kyla gruntinis vanduo, skatinamas pelkėjimas.
- Vanduo teršiasi, kaupiasi nuosėdos.
- Trukdoma žuvų migracijai upėse.
Vertinant tvenkinių naudą, būtina atsižvelgti į jų keliamą pavojų gamtai.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Gruntinis vanduo
Gruntinis vanduo – vanduo, esantis po žemės paviršiumi, dažnai naudojamas kaip geriamojo vandens šaltinis. Gali būti užterštas nitratais ir kitomis medžiagomis.
Nuosėdos
Nuosėdos – įvairios dalelės, kurias perneša vanduo, vėjas ar ledynai. Upėse nuosėdos gali būti įvairaus dydžio – nuo smulkių molio dalelių iki didelių akmenų. Šios nuosėdos nusėda upės vagoje arba yra nunešamos į jūrą ar ežerą.
Pelkė
Pelkė yra sausumos vieta, kurioje nuolat arba didžiąją metų dalį laikosi įmirkusi žemė, ir kurioje auga specifinė augalija, prisitaikiusi prie drėgmės pertekliaus. Pelkėse vyksta durpių susidarymas.
Tvenkinys
Tvenkinys – tai didelis dirbtinis ežeras, susidarantis užtvenkus upę. Tvenkiniai naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, hidroenergijai, vandens tiekimui, žvejybai ir poilsiui.
Užtvanka
Siena, pastatyta skersai upės, kad sulaikytų vandenį.
Vandens tarša
Vandens tarša – bet koks cheminis, fizinis ar biologinis vandens kokybės pokytis, dėl kurio vanduo tampa netinkamas naudoti ar pavojingas gyviesiems organizmams.
Žuvų migracija
Žuvų migracija yra tarsi didelė žuvų kelionė. Jos plaukia upėmis aukštyn arba žemyn ieškodamos maisto, tinkamų vietų neršti (dėti ikrus) ar žiemoti. Užtvankos, kurios dažnai statomos tvenkiniams sukurti, tampa kliūtimi šioms kelionėms ir gali labai pakenkti žuvų populiacijoms.