Vandenynų ir jūrų krantų formavimasis
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Krantų formavimosi veiksniai
Pakrančių išvaizdą lemia vandens (bangų, srovių, potvynių) ir sausumos sąveika.
- Svarbiausi krantų formavimosi veiksniai: bangos, srovės, potvyniai ir atoslūgiai.
- Krantų išvaizdai įtakos turi ir uolienos, vėjas, žemės plutos judėjimas.
Dėl šios sąveikos kranto linija nuolat kinta.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Banga (vanduo)
Įsivaizduok, kaip vanduo šoka pagal vėjo muziką! Bangos yra vandens paviršiaus svyravimai, kurie keliauja per vandenį ir neša energiją, bet pats vanduo dažniausiai lieka vietoje, tik juda ratu arba aukštyn ir žemyn.
Krantas
Krantas – tai sausumos ir vandens (jūros, ežero, vandenyno) riba. Krantai būna įvairių formų ir dydžių, juos nuolat veikia bangos, vėjas ir kiti gamtos veiksniai.
Potvynis ir atoslūgis
Reguliarus jūros lygio kilimas ir kritimas.
Srovė (vanduo)
Įsivaizduok nematomas upes, tekančias vandenyne ar ežere – tai ir yra srovės! Jos lyg vandens keliai nešioja smėlį, mažus akmenukus ir kitas nuosėdas iš vienos vietos į kitą. Taip srovės padeda kurti naujus paplūdimius arba keisti senųjų formą.
Uoliena
Uoliena – kieta medžiaga, sudaryta iš vieno ar kelių mineralų. Uolienos yra pagrindinis Žemės plutos ir kitų kietųjų planetų bei palydovų statybinis elementas.
Vėjas
Vėjas – tai oro judėjimas horizontalia kryptimi. Vėjas padidina transpiracijos greitį.
Žemės pluta
Žemės pluta – viršutinis kietasis Žemės sluoksnis, sudarantis litosferą. Tai tarsi plona odelė, dengianti visą Žemę.