Apšvietos epocha
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Mokslo proveržis Europoje
XVII–XVIII amžiais Europoje smarkiai išaugo mokslo reikšmė, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse. Tai sustiprino pasitikėjimą žmogaus protu.
- XVII–XVIII a. Europoje suklestėjo mokslas.
- Atradimai padėjo aiškinti gamtos reiškinius.
- Mokslas sulaukė valdovų ir didikų paramos.
- Steigtos mokslų akademijos, idėjos plito viešai.
Mokslo laimėjimai paskatino naują mąstymą, paremtą racionalumu ir abejonėmis tradiciniais autoritetais.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Europa
Europa yra žemynas, kurio geografinės ribos nėra aiškiai apibrėžtos, todėl kyla įvairių diskusijų dėl jos sudėties.
Mokslinė revoliucija
Mokslinė revoliucija buvo laikotarpis Europoje (maždaug XVI–XVIII a.), kai įvyko didžiuliai pokyčiai mokslo srityje. Nauji atradimai astronomijoje, fizikoje, biologijoje ir chemijoje pakeitė žmonių supratimą apie gamtą ir visatą. Buvo pradėtas taikyti mokslinis metodas.
Mokslų akademija
Įsivaizduok, tai tarsi ypatingas klubas arba mokykla patiems protingiausiems to meto žmonėms – mokslininkams! Valdovai ar turtingi žmonės steigė tokias akademijas, kad mokslininkai galėtų susitikti, dalintis savo atradimais, kartu atlikti tyrimus ir skleisti mokslo žinias kitiems. Tai labai padėjo mokslo pažangai!
Racionalizmas
Filosofinė kryptis, teigianti, kad protas yra svarbiausias žinių šaltinis ir tiesos pažinimo pagrindas. Klasicizmas labai vertino proto galią mene ir gyvenime, tikėdamas, kad jis padeda kurti tvarką ir aiškumą.
Švietimo amžius
Filosofinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs protą, mokslą ir žmogaus teises.
XVII amžius
XVII amžius – laikotarpis, kai buvo atlikti pirmieji bandymai išmatuoti garso greitį. Marenas Mersėnas buvo vienas iš pirmųjų mokslininkų, nustačiusių apytikslį garso greitį ore.
