Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiuje
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Tapatybė XIX a. pradžioje
XIX a. pradžioje Lietuvoje žmonės savęs nesiejo su tauta pagal kalbą ar kilmę. Svarbiau buvo religija ir socialinis sluoksnis (luomas).
- Savęs apibūdinimas: pagal tikėjimą (katalikas) ar luomą (bajoras, valstietis).
- Bajorams „lietuvis“ reiškė ryšį su senąja LDK valstybe, o ne etninę priklausomybę.
Toks tapatybės supratimas, būdingas senosioms visuomenėms, vėliau keitėsi, atsirandant moderniai tautinei sąmonei.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – istorinė Europos valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki 1795 m. LDK buvo viena didžiausių ir galingiausių valstybių Rytų Europoje.
Luomas
Socialinė grupė, turinti tam tikras paveldimas teises, privilegijas ir pareigas visuomenėje.
Religija
Religija – tam tikra pasaulėžiūros forma, tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, dievais ar dievybėmis, paprastai susijusi su tam tikromis apeigomis, moralės normomis ir organizacijomis.
Tapatybė
Tai suvokimas, kas esi, ką vertini ir kuo tiki – tavo unikalus 'aš'.
Tauta
Tauta – tai istoriškai susiformavusi žmonių bendrija, kurią sieja bendra kalba, kultūra, papročiai, teritorija ir ekonominis gyvenimas.
Valstietis
Asmuo, paprastai dirbantis žemę ir auginantis gyvulius, dažnai susijęs su feodaline sistema.
XIX amžius
Devynioliktas amžius – tai laikotarpis nuo 1801 m. iki 1900 m., apimantis svarbius socialinius, politinius ir kultūrinius pokyčius visame pasaulyje, įskaitant industrializaciją, nacionalizmo iškilimą ir reikšmingus pokyčius lyčių vaidmenų srityje.