Viduramžių Europos ūkis
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Ūkio skirtumai pagal regionus
Viduramžių Europos žemės ūkis nebuvo vienalytis – jį lėmė geografinė padėtis ir klimatas.
- Viduržemio jūros regione klimatas leido auginti vynuoges ir vaisius, tačiau reikėjo drėkinimo.
- Šiaurės vakarų Europoje daugiausia auginti javai ir galvijai.
- Rytų Europos lygumose vyravo javų kultūros.
- Skandinavijoje svarbesnis buvo gyvulių auginimas.
Gamtinės sąlygos tiesiogiai veikė viduramžių Europos gyventojų ūkines galimybes, pabrėžiant aplinkos vaidmenį ekonomikoje.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Drėkinimas
Drėkinimas (irigacija) – tai dirbtinis vandens tiekimas į dirvožemį, siekiant užtikrinti augalų augimą ir derlių. Drėkinimas ypač svarbus sausringose vietovėse, kur natūralaus kritulių kiekio nepakanka.
Gyvulininkystė
Gyvulininkystė – tai žemės ūkio šaka, apimanti naminių gyvulių auginimą, veisimą ir priežiūrą, siekiant gauti iš jų maisto produktus (pieną, mėsą, kiaušinius), žaliavas (vilną, odą) ar naudoti juos kaip darbo jėgą.
Javai
Javai – tai augalai, priklausantys miglinių (Poaceae) šeimai. Jų grūdai naudojami maistui. Kviečiai yra vieni iš javų.
Klimatas
Klimatas – tai vidutinės daugiamečių (paprastai 30 metų) orų sąlygos tam tikroje vietovėje ar regione.
Rytų Europa
Rytų Europa – Europos regionas, apimantis rytines žemyno šalis.
Skandinavija
Skandinavija – istorinis kultūrinis-lingvistinis regionas Šiaurės Europoje, apimantis Skandinavijos pusiasalį ir Jutlandijos pusiasalį.
Viduramžiai
Viduramžiai – Europos istorijos epocha, trunkanti nuo V iki XV amžiaus.
Viduržemio jūra
Viduržemio jūra – jūra, esanti tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Ji yra svarbus prekybos kelias ir populiari turistų lankoma vieta dėl savo šilto klimato, gražių pakrančių ir turtingos istorijos.
Žemės ūkis
Žemės ūkis – augalų auginimas ir gyvulių veisimas, siekiant gauti maisto ir kitų produktų.