Kai naftos produktai patenka į vandenį, jie plūduriuoja paviršiuje, sudarydami ploną plėvelę. Ši danga trukdo saulės šviesai prasiskverbti gilyn, todėl sutrinka arba visiškai sustoja fotosintezė – procesas, kurio metu augalai gamina deguonį. Sumažėjus deguonies kiekiui ir dėl tiesioginio naftos toksiškumo pradeda dusti ir žūti vandens organizmai. Tarša gali kilti staiga, įvykus didelei tanklaivio avarijai, arba vykti nuolat dėl mažesnių nuotėkių iš laivų ar pramonės objektų. Užterštam vandeniui valyti taikomi įvairūs metodai: naftos surinkimas nuo paviršiaus, jos skaidymas specialiomis cheminėmis medžiagomis arba pasitelkiant mikroorganizmus, kurie maitinasi naftos angliavandeniliais.

• Ant vandens paviršiaus susidariusi naftos plėvelė nepraleidžia saulės šviesos.
• Dėl šviesos trūkumo sustoja fotosintezė ir mažėja deguonies kiekis vandenyje.
• Naftos produktai yra nuodingi vandens gyvūnijai ir augalijai.
• Taršą sukelia tiek avarijos, tiek nuolatinis nuotėkis iš laivų ar įmonių.
• Naftos plėvelė valoma mechaniškai surenkant, skaidant cheminėmis priemonėmis arba naudojant naftą skaidančius mikroorganizmus.

Naftos išsiliejimai vandenyje sukelia pražūtingą grandininę reakciją, kenkiančią visai ekosistemai nuo mažiausių organizmų iki paukščių ir žuvų. Todėl būtina ne tik užkirsti kelią taršai, bet ir taikyti veiksmingus valymo būdus.