Plazma – tai ypatinga medžiagos forma, primenanti dujas, tačiau sudaryta ne tik iš neutralių dalelių (atomų, molekulių), bet ir iš laisvųjų elektringųjų dalelių – jonų (teigiamų) ir elektronų (neigiamų). Ši būsena susidaro esant itin aukštai temperatūrai, skaičiuojamai dešimtimis tūkstančių ar net milijonais laipsnių. Dėl tokių aukštų temperatūrų, plazmos fizikoje patogiau naudoti energijos vienetus – elektronvoltus (eV), kur \(1 \text{ eV}\) atitinka apie \(11600 \text{ K}\). Žaibas yra mums pažįstamas plazmos pavyzdys.

• Plazma yra jonizuotos dujos, turinčios laisvųjų jonų ir elektronų.
• Susidaro esant labai aukštai temperatūrai.
• Temperatūra dažnai matuojama elektronvoltais (\(\text{eV}\)).
• Konversija: \(1 \text{eV} \approx 11600 \text{K}\).
• Kasdienis pavyzdys: žaibo blysknis.

Supratimas apie plazmą leidžia ne tik aiškinti kosminius reiškinius, pavyzdžiui, žvaigždžių energiją, bet ir vystyti naujas technologijas, nuo medžiagų apdirbimo iki ateities energetikos šaltinių, tokių kaip valdoma termobranduolinė sintezė.