Kiekvienas atomas natūraliai siekia būti būsenoje, kurioje jo energija yra minimali – tai vadinama normaliąja būsena. Šioje būsenoje atomas yra stabilus. Tačiau, jei atomui suteikiama energijos (pvz., kaitinant ar švitinant), jis gali laikinai pereiti į aukštesnės energijos lygmenį, vadinamą sužadintąja būsena. Ši būsena yra trumpalaikė ir nestabili; atomas greitai grįžta į normaliąją būseną, atiduodamas energijos perteklių, dažniausiai šviesos kvanto pavidalu.

• Normalioji būsena: Tai stabiliausia atomo būsena, kurioje jo energija yra mažiausia.
• Sužadintoji būsena: Tai aukštesnės energijos, nestabili atomo būsena, pasiekiama suteikus jam papildomos energijos.
• Energijos kaita: Atomas sugeria energiją pereidamas į sužadintąją būseną ir išspinduliuoja ją grįždamas į normaliąją.
• Elektronų šuoliai: Sužadinimo metu elektronas gali pereiti į aukštesnės energijos orbitalę.
• Valentingumo pokytis: Sužadintoje būsenoje anglies atomas (C) įgyja galimybę sudaryti keturis ryšius (tampa keturvalentis), nes vienas elektronas iš 2s orbitalės peršoka į 2p orbitalę.
• Periodo apribojimai: Kai kurie antrojo periodo elementai (pvz., N, O, F) sunkiai pereina į sužadintąją būseną dėl laisvų orbitalių trūkumo jų valentinio elektrono sluoksnyje.

Gebėjimas atomams pereiti į sužadintąją būseną yra kertinis chemijoje, nes tai paaiškina, kaip elementai, pavyzdžiui, anglis, gali sudaryti daugiau ryšių nei tikėtasi pagal jų normaliąją būseną, formuodami sudėtingas molekules.