Medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarpinis tarp metalų ir dielektrikų, vadinamos puslaidininkiais. Tipiški pavyzdžiai yra silicis (Si) ir germanis (Ge). Jų atomai turi 4–6 išorinius elektronus, kurie sudaro kovalentinius ryšius kristalinėje gardelėje. Šie elektronai yra labiau prisirišę prie atomo nei metaluose, bet mažiau nei dielektrikuose – jiems išlaisvinti reikia maždaug \(1-2\ \text{eV}\) energijos. Svarbi savybė yra atvirkštinė varžos priklausomybė nuo temperatūros: kaitinant puslaidininkį, jo varža mažėja.

• Puslaidininkiai pagal laidumą užima tarpinę vietą tarp laidininkų ir izoliatorių.
• Dažniausi elementai: Silicis (Si), Germanis (Ge).
• Atomai turi 4–6 valentinius elektronus, sudarančius kovalentinius ryšius.
• Elektronui atplėšti nuo atomo reikia \(1-2\ \text{eV}\) energijos.
• Didėjant temperatūrai, puslaidininkio savitoji varža mažėja.

Puslaidininkių išskirtinumas – jų tarpinė padėtis tarp laidžių ir nelaidžių medžiagų bei specifinė atomų sandara – lemia jų unikalias elektrines savybes, kurios yra esminės elektronikos prietaisams.