Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, sudaryta iš teigiamą krūvį turinčių protonų ir neutralių neutronų. Branduolyje sutelkta beveik visa atomo masė.

Cheminis elementas yra medžiaga, sudaryta iš vienos rūšies atomų, kurie skiriasi protonų skaičiumi branduolyje.

Fundamentali fizikinė savybė, lemianti dalelių tarpusavio sąveiką elektromagnetiniame lauke.

Elementarusis krūvis yra mažiausia žinoma elektros krūvio vertė. Protono krūvis yra lygus vienam elementariajam krūviui, kuris yra $$1,60218 \times 10^{-19}$$ C.

Ernestas Rutherfordas buvo Naujosios Zelandijos fizikas, žinomas kaip branduolinės fizikos tėvas. Jis atrado protoną ir daug prisidėjo prie atomo struktūros supratimo.

Kilogramas yra pagrindinis Tarptautinės vienetų sistemos (SI) masės vienetas, žymimas simboliu "kg". Jis apibrėžiamas remiantis Planko konstanta.

Kulonas (simbolis: C) yra tarptautinės SI sistemos elektros krūvio matavimo vienetas. Vienas kulonas yra krūvis, kurį perneša 1 amperą stiprio srovė per 1 sekundę. Elementarusis krūvis $e$ yra labai maža kulono dalis ($e \approx 1,602 \times 10^{-19}$ C).

Masė (m) – tai kūno savybė, nusakanti jo inerciją ir gravitacinę sąveiką. Formulėje P = mg, m reiškia masę.

Periodinė elementų lentelė – lentelė, kurioje cheminiai elementai yra išdėstyti pagal atominį skaičių, elektronų konfigūraciją ir pasikartojančias chemines savybes. Tai yra pagrindinis chemijos įrankis, leidžiantis suprasti elementų savybes ir tarpusavio ryšius.

Protonas – teigiamą elektros krūvį turinti elementarioji dalelė, randama visų atomų branduoliuose. Protonų skaičius atomo branduolyje (atominis skaičius) lemia cheminio elemento vietą periodinėje elementų lentelėje.

Tai materijos sudedamoji dalis, kuri yra mažesnė už atomą. Vilsono kamera buvo vienas pirmųjų įrankių, leidusių mokslininkams stebėti šių itin mažų dalelių, tokių kaip elektronai ar pozitronai, pėdsakus ir elgesį.