Elementariosiomis dalelėmis vadiname fundamentalius materijos komponentus, kurie, remiantis dabartinėmis žiniomis, neturi sudėtingesnės vidinės struktūros. Šis apibrėžimas nėra absoliutus – istorijos eigoje jis keitėsi. Iš pradžių manyta, kad atomai yra nedalomi, vėliau šį statusą perėmė protonai, neutronai ir elektronai. Tačiau atradus, kad protonai ir neutronai patys yra sudėtiniai ir gali virsti kitomis dalelėmis (pvz., neutrono skilimas), bei aptikus daugybę naujų, trumpaamžių dalelių (kaip pozitronas, miuonas, pionai), elementarumo sąvoka buvo dar kartą patikslinta. Šiuolaikinis Standartinis modelis apibrėžia dabartinį fundamentaliųjų dalelių rinkinį.

• Elementarioji dalelė: šiuolaikiniame fizikos modelyje – dalelė, neturinti aptinkamos vidinės sandaros.
• Istorinė perspektyva: anksčiau nedalomais laikyti atomai, vėliau – protonai, neutronai, elektronai.
• Dalelių virsmai: pavyzdžiui, laisvo neutrono skilimas į protoną, elektroną ir antineutriną rodo, kad net subatominės dalelės gali keistis.
• Naujų dalelių atradimai: pozitrono (\(e^+\)), miuono (\(\mu^-\)), pi mezonų (\(\pi^+, \pi^-, \pi^0\)) ir kitų dalelių aptikimas kosminiuose spinduliuose ir greitintuvuose praplėtė žinomų dalelių sąrašą ir koregavo elementarumo sampratą.

Suvokimas, kas laikoma fundamentaliu materijos vienetu, istoriškai kito, priklausomai nuo mokslo pažangos ir gebėjimo tyrinėti vis smulkesnes struktūras.