Puslaidininkiai apibūdinami kaip medžiagos, kurių gebėjimas praleisti elektros srovę yra vidutinis – mažesnis nei laidininkų, bet didesnis nei dielektrikų. Tipiški pavyzdžiai yra silicis ir germanis. Esminis jų bruožas, skiriantis nuo metalų, yra tai, kad jų elektrinė varža mažėja kylant temperatūrai, o metalų varža tokiu atveju didėja.

• Puslaidininkiai yra medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarpinis tarp laidininkų (pvz., metalų) ir izoliatorių (dielektrikų).
• Dažniausiai sutinkami puslaidininkiai elementai yra silicis (Si) ir germanis (Ge).
• Priešingai nei metaluose, didėjant temperatūrai, puslaidininkių elektrinė varža paprastai mažėja.

Ši išskirtinė savybė – atvirkštinė varžos priklausomybė nuo temperatūros, palyginti su metalais – yra puslaidininkių elektroninės sandaros rezultatas ir atveria kelius jų plačiam naudojimui technologijose.