Ežeras – natūralus arba dirbtinis vandens telkinys, apsuptas sausumos. Ežerai yra svarbūs gėlo vandens šaltiniai, juose gyvena įvairūs organizmai.

Vandeninis Žemės apvalkalas, apimantis vandenynus, jūras, ežerus, upes, ledynus, požeminį vandenį ir atmosferos vandenį.

Ledynas – didžiulė, lėtai judanti ledo masė, susidariusi iš susikaupusio ir suledėjusio sniego. Ledynai formuojasi ten, kur per metus iškrenta daugiau sniego, nei ištirpsta.

Požeminis vanduo – tai vanduo, esantis po žemės paviršiumi, vandeninguose sluoksniuose. Jis yra svarbus gėlo vandens šaltinis.

Sušalęs vanduo, kuris krinta iš dangaus snaigių pavidalu. Pietinėje pusėje sniegas tirpsta greičiau dėl didesnio Saulės spindulių kiekio.

Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti vaga, kurią pati upė ir suformavo. Upės – svarbi hidrologinio ciklo dalis, jos perneša vandenį iš aukštesnių vietų į žemesnes, dažnai į jūras ar ežerus. Upės taip pat svarbios formuojant kraštovaizdį, pernešant nuosėdas ir sukuriant upių slėnius.

Vandens garai – tai vanduo dujinėje būsenoje. Vandens garai susidaro garuojant skysčiui ar sublimuojantis ledui. Tai nematoma, bet labai svarbi atmosferos dalis, lemianti debesų susidarymą ir kritulius.

Vandenynas – tai labai didelis, druskingas vandens telkinys, užimantis didžiąją dalį Žemės paviršiaus. Vandenynai yra tokie dideli, kad juose gyvena daugybė įvairiausių gyvūnų ir augalų!

Vanduo yra cheminis junginys, sudarytas iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo. Dalyvauja angliavandenių skaidyme.