Vandens būsenos
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Vandens būsenos
Vanduo gamtoje būna trijų pagrindinių pavidalų: kietas (ledas), skystas (vanduo) ir dujinis (garai). Medžiagos būsena priklauso nuo aplinkos sąlygų, ypač temperatūros.
- Kieta būsena: Ledas.
- Skysta būsena: Vanduo.
- Dujinė būsena: Vandens garai.
Skirtingos vandens būsenos lemia svarbius gamtos procesus, pavyzdžiui, orus.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Agregatinė būsena
Medžiagos būsena, apibūdinanti, ar medžiaga yra kieta, skysta ar dujinė. Agregatinė būsena priklauso nuo temperatūros ir slėgio.
Ledas
Ledas yra kieta vandens forma, susidaranti vandeniui užšalus.
Orai
Orai – tai įvairūs atmosferos reiškiniai, tokie kaip temperatūra, vėjas, krituliai ir debesuotumas, vykstantys tam tikru metu ir tam tikroje vietoje. Jie nuolat kinta ir daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
Temperatūra
Temperatūra – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos ar sistemos šiluminę būseną, t. y. jos šiltumą ar šaltumą.
Vandens garai
Vandens garai – tai vanduo dujinėje būsenoje. Vandens garai susidaro garuojant skysčiui ar sublimuojantis ledui. Tai nematoma, bet labai svarbi atmosferos dalis, lemianti debesų susidarymą ir kritulius.
Vanduo
Vanduo yra cheminis junginys, sudarytas iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo. Dalyvauja angliavandenių skaidyme.