Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.

Partizaninis karas: laikotarpis ir pradžia

Ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje, vykęs 1944–1953 m., vadinamas partizaniniu karu.

Pagrindinės priežastys: sovietų represijos, masiniai trėmimai, prievartinė rusifikacija.
Svarbus veiksnys: jaunų vyrų šaukimas į Raudonąją armiją.
Vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, vyrai traukėsi į miškus ir tapo partizanais.

Tai buvo tiesioginė Lietuvos gyventojų reakcija į sovietų okupacinės valdžios veiksmus.

Lietuvos partizanai (1944–1953)

https://lt.wikipedia.org/?curid=4483

Lietuvos partizanai, dar vadinami „miško broliais“, buvo vyrai ir moterys, kurie po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1944 m. iki maždaug 1953 m.) ginklu kovojo prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje. Jie slėpėsi miškuose, kūrė bunkerius ir vykdė pasipriešinimo veiksmus, siekdami atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika

https://lt.wikipedia.org/?curid=5566

Lietuvos TSR, oficialus Lietuvos pavadinimas Sovietų Sąjungos okupacijos metais (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.).

Raudonoji armija

https://lt.wikipedia.org/?curid=26046

Tai buvo komunistų (bolševikų) kariuomenė, kuri kovojo Rusijos pilietiniame kare.

Represija

https://lt.wikipedia.org/?curid=67599

Represija - asmens ar grupės persekiojimas ar engimas dėl politinių ar kitokių priežasčių, siekiant apriboti ar užkirsti kelią jų veiklai ar raiškai.

Rusifikacija

https://lt.wikipedia.org/?curid=67612

Rusifikacija – tai politika, kuria siekta primesti rusų kalbą, kultūrą ir papročius kitoms tautoms, šiuo atveju – lietuviams. Rusifikacija Lietuvoje ypač sustiprėjo po 1863 m. sukilimo, kai buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis, uždarytos lietuviškos mokyklos.

Registruotis ir testi toliau Atlikti užduotis