Kai norime pamatyti, kaip koks nors dydis keičiasi bėgant laikui, pavyzdžiui, kaip svyruoja temperatūra per dieną ar kinta įmonės pajamos per metus, naudojame linijinę diagramą. Ši diagrama braižoma ant dviejų statmenų ašių: horizontaliosios (x ašies), kuri žymi laiką (pvz., valandas, dienas, mėnesius), ir vertikaliosios (y ašies), kuri rodo matuojamo dydžio vertes. Kiekvienas duomenų taškas atitinka tam tikrą laiko momentą ir jo reikšmę. Šie taškai nuosekliai sujungiami tiesės atkarpomis, sudarant liniją, kuri vaizdžiai parodo, kaip duomenys kilo, leidosi ar išliko stabilūs. Kartais, siekiant geresnio vaizdo aiškumo, ypač kai reikšmės yra didelės ir toli nuo nulio, vertikalioji ašis gali prasidėti ne nuo nulio – tokia vieta dažnai pažymima specialiu grafiniu ženklu.

• Rodo, kaip duomenys kinta per tam tikrą laikotarpį.
• Naudoja dvi ašis: horizontalią laikui, vertikalią – matuojamam dydžiui.
• Duomenų taškai sujungiami linija, kuri parodo kitimo tendenciją.
• Leidžia lengvai pamatyti reikšmes, didžiausius/mažiausius taškus ir bendrą kryptį.
• Vertikalioji ašis gali būti sutrumpinta (ne nuo nulio) aiškumo dėlei.
• Tinka stebėti įvairių reiškinių (pvz., temperatūros, pelno) kitimą laike.
• Padeda vizualiai identifikuoti tendencijas – augimą, mažėjimą ar stabilumą.
• Sujungti taškai sudaro laužtę liniją, atspindinčią duomenų dinamiką.
• Ašių žymėjimas ir mastelis yra svarbūs teisingam diagramos interpretavimui.
• Galima palyginti kelias duomenų sekas vienoje diagramoje, naudojant skirtingas linijas (pvz., skirtingų spalvų).

Linijinė diagrama padeda greitai suprasti procesų eigą. Vienu žvilgsniu matome, ar dydis augo, ar mažėjo, kada pasiekė aukščiausią ar žemiausią tašką. Tai leidžia lengviau analizuoti ir palyginti pokyčius skirtingais laikotarpiais.