Aidas – tai reiškinys, kai garso banga, atsitrenkusi į kliūtį (pvz., sieną, uolą), grįžta atgal į šaltinio vietą ir yra išgirstama kaip pakartotinis garsas. Esminė sąlyga aidui išgirsti yra pakankamas laiko tarpas tarp tiesioginio garso ir jo atspindžio – žmogaus klausa sugeba juos atskirti, jei šis tarpas siekia bent 0,1 sekundės. Dėl šios priežasties aidą girdime didelėse erdvėse ar lauke, kur atstumas iki kliūties yra pakankamas. Taip pat svarbu, kad kliūtis būtų kieta ir lygi, nes minkšti paviršiai (pvz., sniegas, tekstilė) garsą sugeria, o ne atspindi.

• Aidas yra garso bangos atspindys nuo paviršiaus, girdimas kaip atskiras, vėliau pasigirstantis garsas.
• Kad susidarytų aidas, reikalinga kieta, pakankamai didelė kliūtis.
• Žmogaus ausis gali atskirti aidą nuo pirminio garso, jei tarp jų yra ne mažesnis kaip 0,1 sekundės intervalas.
• Minkšti ar nelygūs paviršiai sugeria garso energiją, todėl aidas nesusidaro arba yra labai silpnas.
• Mažose erdvėse atspindžiai grįžta per greitai, kad būtų suvokiami kaip aidas.

Aido reiškinio supratimas leidžia paaiškinti, kodėl tam tikrose aplinkose, pavyzdžiui, kalnuose ar didelėse tuščiose salėse, girdime garso pasikartojimą. Tai priklauso nuo atstumo iki garso bangą atspindinčio paviršiaus ir minimalaus laiko tarpo, kurio reikia mūsų klausai atskirti pirminį ir grįžusį garsus.