Lęšiai yra permatomi objektai su išlenktais paviršiais, gebantys pakeisti šviesos kryptį – ją laužti. Dėl šios savybės lęšiai gali suformuoti daiktų atvaizdus. Atvaizdai būna dviejų pagrindinių tipų: tikrieji, susidarantys realiame spindulių susikirtimo taške, ir menamieji, atsirandantys tariamame spindulių tęsinių susikirtimo taške. Be to, atvaizdai gali būti apversti arba neapversti bei skirtingo dydžio nei pats daiktas.

• Tikrasis atvaizdas: Atsiranda ten, kur šviesos spinduliai, perėję lęšį, fiziškai susikerta. Šį atvaizdą galima matyti ekrane.
• Menamasis atvaizdas: Susidaro ten, kur susikerta ne patys spinduliai, o jų įsivaizduojami tęsiniai atgaline kryptimi. Tokio atvaizdo ekrane pamatyti negalima.
• Atvaizdo pobūdis: Priklauso nuo lęšio tipo (glaudžiamojo ar sklaidomojo) ir daikto padėties lęšio atžvilgiu. Atvaizdas gali būti apverstas arba neapverstas, padidintas, sumažintas arba tokio pat dydžio kaip objektas.

Gebėjimas suprasti, kaip lęšiai veikia šviesą ir kuria atvaizdus, yra optikos pagrindas, būtinas norint perprasti akinių, fotoaparatų, mikroskopų ir teleskopų veikimo principus.