Litosferos plokštės
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Plokščių tektonikos esmė
Žemės kietas paviršius (litosfera) sudarytas iš judančių dalių, vadinamų tektoninėmis plokštėmis. Šis judėjimas aiškina geologinius reiškinius.
- Litosfera yra suskilusi į tektonines plokštes.
- Plokščių judėjimas sukelia kalnų formavimąsi, žemės drebėjimus.
- Teorija paaiškina, kodėl žemynai juda.
- Įrodymai apima vandenynų vidurio kalnagūbrius ir fosilijų pasiskirstymą
Plokščių judėjimas yra pagrindinė jėga, formuojanti Žemės reljefą ir sukelianti žemės drebėjimus bei ugnikalnių išsiveržimus.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Kalnodara
Kalnodara – tai procesai, kurių metu formuojasi kalnai. Dažniausiai kalnai susidaro, kai susiduria dvi litosferos plokštės.
Litosfera
Litosfera – kietasis Žemės apvalkalas, sudarytas iš Žemės plutos ir viršutinės mantijos dalies. Tai tarsi kietas kiautas, ant kurio mes gyvename.
Plokščių tektonika
Plokščių tektonika – teorija, aiškinanti Žemės litosferos plokščių judėjimą ir su tuo susijusius reiškinius, tokius kaip žemės drebėjimai, vulkanizmas ir kalnų susidarymas. Tai tarsi Žemės dėlionės principas.
Tektoninė plokštė
Tektoninė plokštė – Žemės litosferos dalis. Žemės paviršius susideda iš didelių gabalų, vadinamų plokštėmis, kurios juda ir sąveikauja viena su kita.
Ugnikalnis
Ugnikalnis – vieta Žemėje, kur karšta, išsilydžiusi uoliena (magma) iš Žemės vidaus gali išsiveržti į paviršių. Gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, skydiniai ugnikalniai, stratovulkanai, pelenų kūgiai.
Vidurio vandenyno kalnagūbris
Vidurio vandenyno kalnagūbris yra povandeninė kalnų grandinė, susidariusi dėl plokščių tektonikos. Tai vieta, kur kyla magma ir formuojasi nauja vandenyno pluta.
Žemės drebėjimas
Žemės drebėjimas yra staigus Žemės plutos virpesys, kurį sukelia staigus energijos išsiskyrimas Žemės litosferoje, sukuriantis seismines bangas.
Žemynų dreifas
Žemynų dreifas – tai hipotezė, kad Žemės žemynai laikui bėgant juda vienas kito atžvilgiu. Šią idėją pirmasis iškėlė Alfredas Vegeneris.