Ritinys yra trimatė figūra, apibrėžiama dviem vienodais, lygiagrečiais apskritimais (pagrindais) ir juos jungiančiu šoniniu paviršiumi. Išklojus ritinį plokštumoje, gaunama jo išklotinė: du skrituliai (pagrindai) ir stačiakampis (šoninis paviršius). Šio stačiakampio plotis lygus ritinio aukštinei \(H\), o ilgis – pagrindo apskritimo ilgiui (\(2\pi r\)). Ritinio tūris nusako kūno užimamą erdvę.

• Šoninio paviršiaus plotas (\(S_{šon}\)) yra lygus išklotinės stačiakampio plotui: \(S_{šon} = 2\pi r H\) (pagrindo apskritimo ilgis kart ritinio aukštinė).
• Viso paviršiaus plotas (\(S_{pav}\)) gaunamas sudėjus abiejų pagrindų plotus (\(2 \cdot \pi r^2\)) ir šoninį paviršių: \(S_{pav} = 2\pi r^2 + 2\pi r H = 2\pi r(r + H)\).
• Tūris (\(V\)) skaičiuojamas dauginant pagrindo plotą (\(\pi r^2\)) iš aukštinės H: \(V = \pi r^2 H\).

Ritinio išklotinės supratimas yra raktas į paviršiaus ploto formulių suvokimą, nes jos tiesiogiai išvedamos iš skritulių ir stačiakampio plotų. Tūrio formulė (\(V = S_{pagr} \cdot H\)) atspindi universalų principą, taikomą daugeliui prizminių kūnų. Gebėjimas apskaičiuoti ritinio plotą ir tūrį yra svarbus praktiniuose uždaviniuose, pavyzdžiui, medžiagų sąnaudų ar talpos nustatymui.