Įprastai neutralus atomas gali virsti elektros krūvį turinčia dalele, vadinama jonu. Tai nutinka, kai atomas atiduoda arba prisijungia elektronus iš savo išorinio sluoksnio. Pavyzdžiui, metalų atomai lengvai atiduoda elektronus ir tampa teigiamais jonais (katijonais), nes jų išoriniame sluoksnyje yra nedaug elektronų. Nemetalų atomai, kuriems iki pilno išorinio sluoksnio trūksta nedaug elektronų, linkę juos prisijungti ir tapti neigiamais jonais (anijonais). Svarbu atsiminti, kad šio proceso metu atomo branduolys nesikeičia – protonų skaičius išlieka toks pat.

• Jonas – tai atomas, pakeitęs savo elektronų skaičių (atidavęs ar prisijungęs).
• Katijonas yra teigiamas jonas, susidaręs atomui netekus elektronų.
• Anijonas yra neigiamas jonas, susidaręs atomui prisijungus elektronų.
• Jono krūvis rodo, kiek elektronų buvo atiduota ar prisijungta.
• Virstant jonu, keičiasi tik elektronų skaičius, o protonų skaičius branduolyje lieka tas pats.
• Dažniausiai jonai turi stabilų išorinį elektronų sluoksnį (pvz., 8 elektronus).

Jonų susidarymo esmė – atomo siekis turėti stabilų, pilnai užpildytą išorinį elektronų sluoksnį, panašų į inertinių dujų. Šis stabilumo siekis yra pagrindinė priežastis, kodėl atomai virsta jonais.