Visuomeninės prekės ir paslaugos

Ekonomikoje produktai skirstomi pagal vartojimo ypatumus. Privačios gėrybės yra tos, kurių vartojimas riboja kitų galimybes jas vartoti, ir už kurias galima lengvai apmokestinti (pvz., maisto produktai, automobilis). Priešingai, viešosios gėrybės pasižymi tuo, kad vieno asmens vartojimas nesumažina jų prieinamumo kitiems, ir yra labai sunku ar neįmanoma uždrausti jomis naudotis tiems, kas nesumoka. Dėl šios priežasties kyla veltėdžiavimo rizika – asmenys gali vengti mokėti, žinodami, kad vis tiek galės naudotis gėrybe, jei kiti ją finansuos.

• Privati gėrybė: Vartojimas konkuruoja (vienam vartojant, kitam lieka mažiau) ir yra išskirtinis (galima neleisti vartoti nemokantiems).
• Viešoji gėrybė: Vartojimas nekonkuruoja (vieno vartojimas netrukdo kitiems) ir yra neišskirtinis (sudėtinga ar neįmanoma apriboti prieigos nemokantiems).
• Veltėdžiavimo („zuikio“) problema: Polinkis naudotis viešąja gėrybe nemokant, nesitikint, kad bus galima uždrausti ja naudotis.
• Skirtingi pavyzdžiai: Sumuštinis yra privati gėrybė, o šalies gynyba – viešoji.

Gebėjimas atskirti šias dvi gėrybių rūšis padeda suprasti, kodėl tam tikras paslaugas efektyviau teikia privati rinka, o kitoms reikalingas valdžios sektoriaus įsikišimas, siekiant užtikrinti visuomenės poreikius.