Energija yra esminis gamtos variklis, leidžiantis vykti visiems procesams – nuo mažiausių dalelių judėjimo iki didžiulių kosminių kūnų sąveikos. Ji pasireiškia įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kinetine (judėjimo), potencine (padėties), šilumine, chemine, branduoline ir kitomis. Energija negali būti sukurta ar sunaikinta, tik transformuojama iš vienos formos į kitą.

Kiekviena medžiaga turi savo „charakterį“ šilumos atžvilgiu! Savitoji šiluminė talpa mums pasako, ar medžiagai reikia daug, ar mažai šilumos, kad jos temperatūra pakiltų. Pavyzdžiui, vanduo yra „užsispyręs“ – jam reikia daug šilumos, kad sušiltų (didelė savitoji šiluminė talpa), o metalai ar smėlis sušyla daug greičiau (maža savitoji šiluminė talpa).

Šiluma – tai energijos rūšis, kuri atsiranda dėl amortizatoriaus darbo, kai slopinami svyravimai. Kinetinė energija paverčiama šiluma.

Temperatūra – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos ar sistemos šiluminę būseną, t. y. jos šiltumą ar šaltumą.