Apšvietos idėjų raiška Europoje ir Šiaurės Amerikoje
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Apšvietos pažinimo principai
Apšvietos epochoje žinios grįstos protu, patirtimi (empirija) ir kritiniu vertinimu, o ne vien tikėjimu.
- Pažinimas remiasi protu ir patirtimi.
- Svarbus kritinis mąstymas.
- Formavosi modernus istorijos mokslas.
- XVIII a. istorijos mokslas rėmėsi šaltinių analize
Šis mąstymas skatino mokslą ir objektyvų pasaulio supratimą.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Empirizmas
Empirizmas – tai toks mąstymo būdas, kuris sako, kad geriausiai pasaulį pažįstame per savo patirtį: kai matome, girdime, liečiame, ragaujame ar užuodžiame. Tai reiškia, kad žinios ateina ne tik iš knygų ar pasakojimų, bet ir iš mūsų pačių atliekamų stebėjimų ir bandymų. Rodžeris Beikonas buvo vienas pirmųjų, kuris pabrėžė, kaip svarbu yra pačiam tyrinėti pasaulį.
Istorija
Istorija yra mokslas, tiriantis žmonijos praeitį, siekiant suprasti, kaip žmonės gyveno anksčiau ir kaip tai veikia dabartį. Ji apima įvykius, asmenybes, kultūras ir visuomenes, kurios egzistavo praeityje.
Kritinis mąstymas
Kritinis mąstymas – tai gebėjimas objektyviai analizuoti informaciją ir daryti pagrįstas išvadas. Tai svarbus įgūdis, padedantis atskirti tiesą nuo melo ir priimti gerus sprendimus.
Protas
Protas yra mūsų nuostabi galimybė mąstyti, suprasti pasaulį aplink mus, mokytis naujų dalykų, spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai lyg mūsų smegenų „varikliukas“, leidžiantis mums būti sąmoningiems ir protingiems.
Švietimo amžius
Filosofinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs protą, mokslą ir žmogaus teises.