Politinės ideologijos ir politiniai judėjimai
Mokymosi sesijos konfliktas
Kitame įrenginyje jau vyksta aktyvi mokymosi sesija. Užbaik ją kitame įrenginyje ir tada galėsi tęsti mokymąsi šiame.
Mokslo įtaka pokyčiams
XVII–XVIII a. mokslo pasiekimai (pvz., Dekarto, Niutono) sustiprino tikėjimą proto galia pažinti pasaulį. Tai paskatino Apšvietą ir pramonės perversmą, keitusį visuomenės struktūrą.
- Mokslas įrodė, kad gamta veikia pagal dėsnius ir yra pažini protu.
- Mokslo pažanga skatino Apšvietą ir pramonės revoliuciją.
- Pokyčiai keitė socialinę, ekonominę ir politinę tvarką.
Mokslas tapo pagrindu technologinei pažangai ir naujoms visuomenės idėjoms.
Susiję šaltiniai
Susiję šaltiniai
Apšvietos amžius
Laikotarpis, kai žmonės labai tikėjo protu, mokslu ir žmogaus teisėmis.
Isaac Newton
Žymus anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas ir teologas.
Mokslas
Mokslas viduramžių miestuose vystėsi dėl universitetų ir kitų mokymo įstaigų atsiradimo. Miestai tapo žinių ir mokslo centrais, kuriuose buvo kaupiamos ir plėtojamos naujos idėjos.
Pramonės perversmas
Perėjimas prie naujų gamybos procesų Europoje ir JAV, nuo maždaug 1760 m. iki kažkur tarp 1820 m. ir 1840 m. Šis perėjimas apėmė perėjimą nuo rankų darbo metodų prie mašinų, naujų cheminių medžiagų gamybos ir geležies gamybos procesų, didėjantį garo ir vandens energijos naudojimą, staklių kūrimą ir mechanizuotos gamyklų sistemos iškilimą.
Renė Dekartas
Renė Dekartas buvo labai protingas prancūzų filosofas ir matematikas, gyvenęs XVII amžiuje. Jis garsus savo posakiu „Mąstau, vadinasi, esu“ ir manė, kad mąstymas bei protas yra svarbiausi dalykai norint suprasti pasaulį.
XVII amžius
XVII amžius – laikotarpis, kai buvo atlikti pirmieji bandymai išmatuoti garso greitį. Marenas Mersėnas buvo vienas iš pirmųjų mokslininkų, nustačiusių apytikslį garso greitį ore.
